Esu Algirdas Pilipauskas, istorikas bei filosofas. Baigiau Pakruojyje mokyklą, kuri dabar jau tik pagrindine tapusi, taip pat istorijos studijas Vilniuje, mokiausi ir architektūros bei meno istorijos disciplinų, gilinausi į įvairių epochų kultūros istoriją. Nuo paauglystės domino menai, tapyba, nors tuo metu aktualesnė buvo muzika ir jos paslaptys. Muzikantu taip ir netapau, tačiau susižavėjimas garsų dermėmis bei harmonijos bei kartais chaoso paieškos išliko aktualios iki šios dienos. Taip pat domiuosi filosofija ir kitais intelektualiniais ieškojimais.
"Preliudija" - tai dirigento mostas aukštyn, gestas, atsirandantis tuo momentu, kai muzika dar nepradėjusi skambėti. Tai tyloje atliktas judesys, kuris talpina savyje visą informaciją apie pasirodymo laiką, tempą ir semantinį muzikos pilnumą, jos taktą ir garso pobūdį.
Preliudija yra akimirksniu išnykstantis laiko, kuris visada tirpsta savo paties akivaizdžiame efemeriškume, fragmentas. Momentas, kuris nematomai egzistuoja mūsų gyvenime ir vienu metu talpina savyje priešiškus paradoksalius jausmus. Tyla ir ramybė, kurią galima justi sekundę prieš audrai išliejant savo didįjį nerimą. Prieš "lemiamą momentą" eina "neapibrėžtas" momentas, ir šis momentas supina šalčio ir šilumos, malonumų ir melancholijos, žmogiškosios laimės ir vienatvės nuojautos pojūčius. Šie pojūčiai atrandami visame kame, kas gali būti išplėšiama iš šio pasaulio ir perkeliama į kitą - mistinį pasaulį, kurio realybė, nepaisant visko, yra nepastebimai sujungta su esatimi.
Šiandien vieno didžiausių pasaulyje fotografijos konkurso „Sony World Photography Awards 2011“ rengėjai paskelbė atvirosios kategorijos nugalėtojus. Jais tapo 10 fotografų mėgėjų, nurungusių daugiau nei 51 tūkst. paraiškas pateikusių konkurso dalyvių iš 148 šalių.
Kovo 23 d. 17 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Algimanto Maldučio ir Viktoro Trublenkovo fotografijų paroda „Ne sezono metas“.
Gyvenimas – tai augimas ir nykimas, ėjimas ir klupimas, sugrįžimas ir išėjimas... Kiekvienas šio rimto „ žaidimo“ etapas yra svarbus.
Sąvoka „Nuobodulio estetika“ iš pirmo žvilgsnio atrodo labai nekaltai. Viena vertus, taip yra todėl, kad gyvendami posovietinėje Lietuvoje mes įpratome manyti, kad, skirtingai nei revoliucinis užsidegimas, nuobodulys yra grėsmės nekelianti, „nulinė“ būsena (be to, pastaruoju metu prie nuobodulio fetišizavimo nemažai prisidėjo ir įvairios supaprastintos vakarietiškos dzenbudizmo adaptacijos). Antra vertus, mus apgauna ir klaidingas supratimas, kad estetika yra kažkas priešingo politikai – tai yra, jei yra susitelkiama į gryną estetiką, tuo pačiu yra pasitraukiama iš politinės sferos.
"Savarankiški kūrybiniai darbai sutapo su aštuntojo dešimtmečio mūsų fotografijos kilimu, bet S. Žvirgždo vardas veikiai pradedamas minėti tarp geriausiųjų, o Lietuvoje gautų ir tarptautinių apdovanojimų skaičiumi jam retas gali prilygti.
Galima paminėti net keletą jo kūrybos etapų, gražiai susiklostančių į ciklus: „Civilizacijos metamorfozės“ (1986), „Pasakos ne pasakos“ (1987), „Vizijos“ (1991) ir kt.. (Skirmantas Valiulis)
Las Vegase (Nevada, JAV) baigėsi CES („Consumer Electronics Show“) – tarptautinė elektronikos paroda, kurioje savo prietaisus pristatė daugiau nei 2 tūkst. bendrovių. Parodoje buvo pristatyta itin daug planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų, vaizdo ir garso technikos, kitų prietaisų. Juos apžiūrėjo ir daugelį išbandė apie 140 tūkst. vartotojų, kuriems ši mugė – tarsi būsimojo sezono madų tendencijas pristatantis dizainerių šou Niujorke.
Nuo šiandien iki sausio 14 dienos Vilniaus fotografijos galerijoje vyks jaunųjų Rusijos fotografų paroda.
RSS Feed