Lietuvoje turime daug įdomių fotografijos mėgėjų. Dažnai nutinka taip, jog mažesniuose miesteliuose ir kaimuose gyvenantys fotografai yra mažiau žinomi, nei gyvenantys didesniuose.
Šį kartą FotoMums svečiuojasi Pasvalyje ir kviečia susipažinti su viena įdomiausių jaunųjų fotografių - Akvilina Morkūnaite.
Šį kartą FotoMums svečiuojasi Pasvalyje ir kviečia susipažinti su viena įdomiausių jaunųjų fotografių - Akvilina Morkūnaite.
Biografija.
Esu Akvilina Morkūnaitė, gimusi 1993 birželio 13 dieną. Gimiau ir vis dar gyvenu Pasvalio mieste. Čia lankiau ir darželį, ir pirmąją savo mokyklą – Pasvalio Lėvens pagrindinę mokyklą. Baigusi 8 klases, pradėjau eiti į Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, kurioje dabar ir mokausi. Gyvenime bandžiau užsiimti ir aktyvia veikla kaip sportas – lankiau šiek tiek rankinį, po to, gana sėkmingai, bet neilgai - lengvąją atletiką, tačiau nusprendžiau, kad sportas visgi ne tai, ko noriu. Taigi mokydamasi dar Lėvens mokykloje dalyvavau meniniame skaityme rusų kalba (turbūt taip vadinasi, nežinau to oficialaus ir tikro pavadinimo) ir laimėjau pirmąją vietą – buvo šaunu; kitais metais sekėsi nebe taip gerai. Atėjus į gimnaziją gyvenimas pradėjo virti, atsirado daug naujų užsiėmimų: pradėjau lankyti renginių organizavimą, tad teko suorganizuoti kelis renginius, juos vesti. Taip pat, neseniai pradėjau lankyti dramą, pastatėme spektaklį, kurį jau daug kur vaidinome ir dar vaidinsime. Be to, šį rudenį netikėtai laimėjau Mariaus Katiliškio rašinių konkurse pirmąją vietą už rašinį „Retai vartojami žodžiai novelėje „Pupžydis“, - pasirodo galiu būti ir rašytoja. Buvau įkūrusi daininkės Nelly Furtado fanų klubą, kuris tapo didžiausias Lietuvoje ir gyvavo apie 3,5 metų, buvome subūrę gana didelį fanų ratą, o kad tinklalapis būtų gražus, turėtų daug lankytojų, teko išmokti pačiai kurti dizainus ir susikurti juos tokius, kokie patinka ir yra mieli širdžiai.
Esu Akvilina Morkūnaitė, gimusi 1993 birželio 13 dieną. Gimiau ir vis dar gyvenu Pasvalio mieste. Čia lankiau ir darželį, ir pirmąją savo mokyklą – Pasvalio Lėvens pagrindinę mokyklą. Baigusi 8 klases, pradėjau eiti į Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, kurioje dabar ir mokausi. Gyvenime bandžiau užsiimti ir aktyvia veikla kaip sportas – lankiau šiek tiek rankinį, po to, gana sėkmingai, bet neilgai - lengvąją atletiką, tačiau nusprendžiau, kad sportas visgi ne tai, ko noriu. Taigi mokydamasi dar Lėvens mokykloje dalyvavau meniniame skaityme rusų kalba (turbūt taip vadinasi, nežinau to oficialaus ir tikro pavadinimo) ir laimėjau pirmąją vietą – buvo šaunu; kitais metais sekėsi nebe taip gerai. Atėjus į gimnaziją gyvenimas pradėjo virti, atsirado daug naujų užsiėmimų: pradėjau lankyti renginių organizavimą, tad teko suorganizuoti kelis renginius, juos vesti. Taip pat, neseniai pradėjau lankyti dramą, pastatėme spektaklį, kurį jau daug kur vaidinome ir dar vaidinsime. Be to, šį rudenį netikėtai laimėjau Mariaus Katiliškio rašinių konkurse pirmąją vietą už rašinį „Retai vartojami žodžiai novelėje „Pupžydis“, - pasirodo galiu būti ir rašytoja. Buvau įkūrusi daininkės Nelly Furtado fanų klubą, kuris tapo didžiausias Lietuvoje ir gyvavo apie 3,5 metų, buvome subūrę gana didelį fanų ratą, o kad tinklalapis būtų gražus, turėtų daug lankytojų, teko išmokti pačiai kurti dizainus ir susikurti juos tokius, kokie patinka ir yra mieli širdžiai.
Pomėgiai. Kas labiausiai patinka gyvenime?
Anksčiau kurdavau svetaines ir man tai tikrai labai patikdavo. Manau ir dabar patiktų, nes dar neseniai tai ir dariau, tačiau nebeatrandu laiko ir, svarbiausia, nežinočiau net apie ką kurti. Be to, tai užsiėmimas, reikalaujantis nuolatos būti prie kompiuterio, o jis jau atsibodo. Taip pat patinka kurti filmus, filmukus. Nors jų tikrai nesu daug sukūrusi, nes tam reikia tikrai geros idėjos ir geros komandos, tačiau gavusi visa tai, su malonumu darau. Be šių dalykų, buvau minėjusi, jog lankau dramą ir renginių organizavimą – tai taip pat būtų galima priskirti prie pomėgių. Ir, žinoma, svarbiausia - fotografija. Taigi man patinka kažką kurti, gaminti, gauti rezultatą, į kurį galėčiau po to žiūrėti, kurį visi matytų ir vertintų.
Ar daug vietos tarp visų pomėgių skirti fotografijai?
Fotografijai skiriu daugiausiai vietos, ja labiausiai šiuo metu domiuosi.
Kas lėmė susidomėjimą ja?
Manau, susidomėjimas fotografija atėjo iš tėčio. Anksčiau jis viską fiksuodavo, o dabar tai perėjo į mane, nes nuo mažų dienų namuose buvo fotoaparatas. Dabar aš esu tas žmogus šeimoje, kuris fotografuoja viską ir visur.
Su kuriuo teiginiu labiau sutiktum - fotografija yra taikomosios dailės šaka, ar fotografija yra menas ir kūryba? Kodėl?
Kaip suprantu, pirmu atveju, tai reikštų, jog fotografija, tai kaip kažkoks mokslas, turintis savo taisykles, apibrėžimus. Taip, tai tiesa, tačiau norint sukurti, užfiksuoti kažką įdomesnio, kartais gerai laužyti visas taisykles, visus nusistovėjusius požiūrius ir pažvelgti į viską kitu kampu. Todėl labiau sutikčiau su antruoju teiginiu, kad tai – menas ir kūryba. O kūryboje ir atsispindi tas „kitas kampas“, jo ieškojimas ir įgyvendinimas, unikalus ir individualus žmogaus požiūris į pasaulį.
Gal ateityje planuoji studijuoti fotografiją?
Ne, konkrečiai fotografijos studijuoti neplanuoju, tačiau studijuoti norėčiau kūrybines industrijas, į kurias įeina įvairūs video, filmai, TV projektai, reklama, radijas ir pan. Taip pat aptikau, kad bus dėstoma ir fotografija, tad su ja neteks išsiskirti net ir po mokyklos – labai džiaugiuosi.
Iš vieno Tavo ištikimo gerbėjo teko girdėti, kad Pasvalyje esi žinoma savo darbais ir vertinama. Kaip manai, kas tai lėmė?
Manau, labiausiai tai lėmė, jog Pasvalys yra nedidelis miestelis, kurio gyventojai mažiau ar daugiau vienas kitą pažįsta ar žino. Taip pat, mano fotografijos mokytoja keletą kartų kabino mano kelis darbus Pasvalio krašto muziejuje bei siuntė juos į konkursus. Fotografijoms teko pabuvoti bei papuošti dar ir gimnazijos sienas. Be viso to, darbai greičiausiai pasiekia kitų akis ne kur kitur, kaip Facebook‘e, kuriame juos pamato visi mano draugai ir pažįstami.
Daugelis fotografų mintyse nešiojasi "tobulo kadro viziją". Kaip atrodo Tavoji vizija?
Na, kol kas tokios dar nesinešioju, tačiau kodėl gi nepasvajojus. Manau, kadras turėtų būti visų pirma ryškus, nes patinka detalumas, aiškumas. Vaizdas turėtų būti pritraukiantis, kad norėtųsi į jį ilgai žiūrėti. Tobulas kadras - su mintimi, su prasmingu objektu ar objektais ir, žinoma, išskirtinis... galbūt savo spalvomis, galbūt pačiu vaizdu. Svarbiausia – unikalumas.
Lankantis Tavo galerijoje teko pastebėti, kad mėgsti vandens fotografiją. Kuo šis žanras Tau pasirodė toks žavus?
Tiesiog man patinka eksperimentuoti, tad pabandžiau tai padaryti su vandeniu. Ir buvau sužavėta, nes plika akimi to, ką užfiksavo fotoaparatas, pamatyti neįmanoma. Įdomiausia ir sunkiausia yra tai, jog vandenį reikia „pagauti“, vis bandai ir bandai nufotografuoti, kol galiausiai imi perprasti sistemą, suprasti, kada nuspausti fotografavimo mygtuką. Tačiau svarbiausia, niekada nežinai, kaip atrodys galutinis rezultatas, nes jis bus visada vis kitoks, vandens ar lašelio forma bus vis kitokia, dažnai net stebinanti.
Kokia tavo svajonė?
Daug svajonių turiu... Visi jų turi, tačiau dabar pirmiausia į galvą atėjo dvi – tai sukurti kokį nors filmą ar būti prisidėjusiai prie kūrimo, t.y. kažką padaryti, ką pamatytų tūkstančiai, milijonai; ir pakeliauti, pamatyti pasaulį, aplankyti tokias vietas, pro kurias praeina vienetai žmonių, o ne milijonai turistų (bei visą tai užfiksuoti nuotraukose).
Daugiau autorės darbų...
Dėkui Akvilinai!
Interviu autorius - Gintaras Kasperionis
Nuotraukos - Akvilinos Morkūnaitės
RSS Feed