FotoMums.lt pristato interviu su viena žinomiausių savamokslių Lietuvos jaunųjų fotografių - Marija Kablyte, dar kitaip žinoma Grafilogikos vardu. Marijos darbai, dar prieš jai pradedant studijuoti fotografiją, puošė įvairias parodas ir įvairiausių fotografijos tinklapių viršelius. Taigi kviečiame artimiau susipažinti su šia charizmatiška mergina ir jos požiūriu į kūrybą.
Biografija.
Gimiau ir užaugau mieste su savitais kaprizais – Panevėžyje. Smagiausios mokslo dienos prabėgo Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje, būtent jos erdvėje per talentų dieną buvo pirmasis mano darbų paviešinimas, kuris sukėlė mokytojų ir kolektyvo susidomėjimą mano kūryba. Dėl mokytojų padrąsinimų ir prasidėjo mano maži ir dideli pasiekimai fotografijos srityje.
Dabar man atrodo, kad gyvenimo be fotografijos lyg ir nebuvo, nors fotografuoju dar tik ketvertus metus, net nepajutau kaip fotografija tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, tačiau tikrai pajusčiau jei ji dingtų.
Gimiau ir užaugau mieste su savitais kaprizais – Panevėžyje. Smagiausios mokslo dienos prabėgo Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje, būtent jos erdvėje per talentų dieną buvo pirmasis mano darbų paviešinimas, kuris sukėlė mokytojų ir kolektyvo susidomėjimą mano kūryba. Dėl mokytojų padrąsinimų ir prasidėjo mano maži ir dideli pasiekimai fotografijos srityje.
Dabar man atrodo, kad gyvenimo be fotografijos lyg ir nebuvo, nors fotografuoju dar tik ketvertus metus, net nepajutau kaip fotografija tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, tačiau tikrai pajusčiau jei ji dingtų.
Viena ausimi teko girdėti, kad savo nuotraukas publikuoji ne tik Lietuvoje, bet ir didžiuosiuose tarptautinėse fotografų bendruomenėse. Gal galėtum palyginti Lietuvos fotografus su užsienio?
Na visi mes žmonės - skirtingi ir savaip įdomūs, pagrindinis skirtumas, kurį aš ryškiausiai pastebiu tai, kad lietuviai pakankamai konservatyvūs, jie neretai skeptiškai reaguoja į švelnesnes spalvas, iškart suversdami viską į kičo pusę, net nepažvelgę, ar fotografijoje yra pati idėja ar ne. Nežinau gal iš nostalgijos tokie žmonės pripažįsta, kad meninę vertę turi tik juodai balta fotografija. Dėl tų pačių priežasčių ir kryptis kurią esu pasirinkusi – fotomontažas, taip pat yra ganėtinai prieštaringai vertinama tarp Lietuvos fotografų. Užsienio fotografai tai priima kaip fotografijos pažangą ir iš jų niekada nesu išgirdusi pasakymų - tai ką aš matau negalima pavadinti fotografija.
Na visi mes žmonės - skirtingi ir savaip įdomūs, pagrindinis skirtumas, kurį aš ryškiausiai pastebiu tai, kad lietuviai pakankamai konservatyvūs, jie neretai skeptiškai reaguoja į švelnesnes spalvas, iškart suversdami viską į kičo pusę, net nepažvelgę, ar fotografijoje yra pati idėja ar ne. Nežinau gal iš nostalgijos tokie žmonės pripažįsta, kad meninę vertę turi tik juodai balta fotografija. Dėl tų pačių priežasčių ir kryptis kurią esu pasirinkusi – fotomontažas, taip pat yra ganėtinai prieštaringai vertinama tarp Lietuvos fotografų. Užsienio fotografai tai priima kaip fotografijos pažangą ir iš jų niekada nesu išgirdusi pasakymų - tai ką aš matau negalima pavadinti fotografija.
Paskutiniu metu vyksta karštos diskusijos: „Flickr vs DeviantArt“. Kokia tavo pozicija?
Flickr puslapyje nuotraukas talpinti pradėjau ankščiau nei deviantart‘e, ten atradau daug bendraminčių, gerų darbų, labiausiai džiugina tai, kad ten žmonės mieliau komentuoja, nei grūdasi į mėgstamų fotografijų sąrašus. Tačiau aš apsistojau ties Deviantart. Nepaisant to, kad daugelį naudingų funkcijų gali naudotis tik turint „premium membership“, tačiau man daug paprastesnė sistema norint parduoti darbus, be to jis plačiau žinomas visuomenėje.
O ką pasakytum tema „Canon vs Nikon“? Kokį fotoaparatą pati naudoji?
Kai rengiausi pirkti fotoaparatą turėjau pasirinkusi du modelius: vieną iš Nikon, kitą iš Canon produkcijos, išsinagrinėjusi jų savybes supratau, kad jie lygus varžovai todėl nusprendžiau parduotuvėje pačiupinėti abu modelius ir tada nuspręsti. Tačiau man pasitaikė proga išbandyti Nikon modelį ir pabandžius nebegalėjau sustoti :D Taip apsigyveno pas mane Nikon. O tema Canon vs Nikon... Apie Canon negaliu pasakyti nieko blogo, o apie Nikon tik patį geriausia.
Flickr puslapyje nuotraukas talpinti pradėjau ankščiau nei deviantart‘e, ten atradau daug bendraminčių, gerų darbų, labiausiai džiugina tai, kad ten žmonės mieliau komentuoja, nei grūdasi į mėgstamų fotografijų sąrašus. Tačiau aš apsistojau ties Deviantart. Nepaisant to, kad daugelį naudingų funkcijų gali naudotis tik turint „premium membership“, tačiau man daug paprastesnė sistema norint parduoti darbus, be to jis plačiau žinomas visuomenėje.
O ką pasakytum tema „Canon vs Nikon“? Kokį fotoaparatą pati naudoji?
Kai rengiausi pirkti fotoaparatą turėjau pasirinkusi du modelius: vieną iš Nikon, kitą iš Canon produkcijos, išsinagrinėjusi jų savybes supratau, kad jie lygus varžovai todėl nusprendžiau parduotuvėje pačiupinėti abu modelius ir tada nuspręsti. Tačiau man pasitaikė proga išbandyti Nikon modelį ir pabandžius nebegalėjau sustoti :D Taip apsigyveno pas mane Nikon. O tema Canon vs Nikon... Apie Canon negaliu pasakyti nieko blogo, o apie Nikon tik patį geriausia.
Grįžkime į Lietuvą. Teko girdėti, kad nuo praėjusių metų rudens tapai fotografijos studente. Kur įstojai, su kokiais sunkumais susidūrei? Kaip vertini vietą, kurioje dabar studijuoji ir ką patartum abiturientams, svajojančiais studijuoti fotografiją?
Pirmieji sunkumai iškilo tokie, kad valstybės finansuojamas vietas šiais sunkiais laikais norėjo gauti didžioji dalis – konkurencija buvo nemaža. Tačiau šią kliūtelę įveikiau ir sėkmingai studijuoju VTDK dizaino fakultete. Galbūt kaip ir daugelis studentų tikėjausi čia daug fotografuoti, kiti stojantys tikėjosi, kad ir veikti kaži ko nereikės. Bet anaiptol taip nėra. Esu dar pirmakursė tai tik apie pirmą kursą galiu ir tepapasakoti – jis nėra lengvas, nemažai teorijos ir tą teoriją reikia įrodinėti praktiniais darbais. Tačiau sklinda kalbos, kad teorijos kalnais kankina tik pirmakursius, o kuo toliau tuo įdomiau. Prasidėjus antram pusmečiui pastebėjau, kad taip ir yra atsiranda vis daugiau kūrybinių užduočių. Pačią VTDK vertinu gerai, čia tikrai gali sužinoti kas įdomu, dėstytojai ne monstrai su malonumu viską papasakoja ir atsako į rūpimus klausimus. Svajojantiems studijuoti fotografiją patariu nebijoti stojamųjų, per juos eksperimentuoti. O kai įstosit, nebijokit ir išnaudokit visas siūlomas ir galimas galimybes. Dalis žinių kurias galite gauti priklauso tik nuo jūsų žingeidumo.
Ar priklausai kokiam nors fotografų klubui arba bendruomenei?
Dabar nepriklausau jokiam fotografų klubui ar bendruomenei. :)
Šiuo metu žodžius „Marija Kablytė“ ir „Grafilogika“ žino visa Lietuva. Kiek laiko praėjo nuo pirmos nuotraukos iki tokio visuomenės pripažinimo respublikiniame lygmenyje?
Pirmoji mano nuotrauka rodyta viešai buvo prieš 4 metus (2007), pirmoji pergalė respublikiniame konkurse 2008 metais. O dėl žinomumo drįsčiau ginčytis ilgai ilgai :))
Pirmieji sunkumai iškilo tokie, kad valstybės finansuojamas vietas šiais sunkiais laikais norėjo gauti didžioji dalis – konkurencija buvo nemaža. Tačiau šią kliūtelę įveikiau ir sėkmingai studijuoju VTDK dizaino fakultete. Galbūt kaip ir daugelis studentų tikėjausi čia daug fotografuoti, kiti stojantys tikėjosi, kad ir veikti kaži ko nereikės. Bet anaiptol taip nėra. Esu dar pirmakursė tai tik apie pirmą kursą galiu ir tepapasakoti – jis nėra lengvas, nemažai teorijos ir tą teoriją reikia įrodinėti praktiniais darbais. Tačiau sklinda kalbos, kad teorijos kalnais kankina tik pirmakursius, o kuo toliau tuo įdomiau. Prasidėjus antram pusmečiui pastebėjau, kad taip ir yra atsiranda vis daugiau kūrybinių užduočių. Pačią VTDK vertinu gerai, čia tikrai gali sužinoti kas įdomu, dėstytojai ne monstrai su malonumu viską papasakoja ir atsako į rūpimus klausimus. Svajojantiems studijuoti fotografiją patariu nebijoti stojamųjų, per juos eksperimentuoti. O kai įstosit, nebijokit ir išnaudokit visas siūlomas ir galimas galimybes. Dalis žinių kurias galite gauti priklauso tik nuo jūsų žingeidumo.
Ar priklausai kokiam nors fotografų klubui arba bendruomenei?
Dabar nepriklausau jokiam fotografų klubui ar bendruomenei. :)
Šiuo metu žodžius „Marija Kablytė“ ir „Grafilogika“ žino visa Lietuva. Kiek laiko praėjo nuo pirmos nuotraukos iki tokio visuomenės pripažinimo respublikiniame lygmenyje?
Pirmoji mano nuotrauka rodyta viešai buvo prieš 4 metus (2007), pirmoji pergalė respublikiniame konkurse 2008 metais. O dėl žinomumo drįsčiau ginčytis ilgai ilgai :))
Apie kūrybą. Ką nori parodyti savo darbais – kokia jų koncepcija. Ką labiausiai vertini fotografijoje?
Mano darbai man pačiai atstoja antrus namus, juose gyvena viskas, ką nešioju mintyse, kas kutena širdį ir tai, kuom kvėpuoju. Kiekvienas, žiūrėdamas mano darbus, yra mano svečiuose ir mano vienintelis noras būna, kad jis čia jaustųsi kaip namie. Pati fotografijoje labiausiai vertinu jausmą ir idėją. Man patinka fotografijos kuriose yra mistikos, į kurias bežiūrint galima pajusti autoriaus nuotaiką, įžvelgti idėją. Visada žavi fotografai kurie sugeba subtiliai įvaldyti spalvas.
Ne paslaptis, kad lietuviai yra itin konservatyvūs ir lėtai priimantys inovacijas. Daugelis FotoMums.lt dalyvių kritiškai vertina Photoshop‘u, GIMP‘u, Paint.NET‘u ir kitomis programinėmis įrangomis koreguotas nuotraukas. Kokia tavo pozicija šia tema?
Manau, mano pozicija matosi iš mano pačios darbų. Niekada nekreipiau dėmesio kokiomis priemonėmis darbas atliktas jis arba man patinka arba ne. Niekas tapytojuj nepriekaištauja, jis teptuku ar pirštu nutapo piešinius, vertina patį kūrinį. Mano akimis tai tūrėtų galioti ir fotografijoje.
Kokia tavo svajonė?
Mano pati didžiausia svajonė – kad visos mano svajonės pildytųsi. Iš prigimties esu tikra svajoklė, visada turiu begalę svajonių, kurios neretai atrodo net neįgyvendinamos. Sakoma, kad pusė svajonių visada išsipildo jei tik tinkamai svajoji, tai aš svajoju daug, kad kuo daugiau išsipildytų.
Mano darbai man pačiai atstoja antrus namus, juose gyvena viskas, ką nešioju mintyse, kas kutena širdį ir tai, kuom kvėpuoju. Kiekvienas, žiūrėdamas mano darbus, yra mano svečiuose ir mano vienintelis noras būna, kad jis čia jaustųsi kaip namie. Pati fotografijoje labiausiai vertinu jausmą ir idėją. Man patinka fotografijos kuriose yra mistikos, į kurias bežiūrint galima pajusti autoriaus nuotaiką, įžvelgti idėją. Visada žavi fotografai kurie sugeba subtiliai įvaldyti spalvas.
Ne paslaptis, kad lietuviai yra itin konservatyvūs ir lėtai priimantys inovacijas. Daugelis FotoMums.lt dalyvių kritiškai vertina Photoshop‘u, GIMP‘u, Paint.NET‘u ir kitomis programinėmis įrangomis koreguotas nuotraukas. Kokia tavo pozicija šia tema?
Manau, mano pozicija matosi iš mano pačios darbų. Niekada nekreipiau dėmesio kokiomis priemonėmis darbas atliktas jis arba man patinka arba ne. Niekas tapytojuj nepriekaištauja, jis teptuku ar pirštu nutapo piešinius, vertina patį kūrinį. Mano akimis tai tūrėtų galioti ir fotografijoje.
Kokia tavo svajonė?
Mano pati didžiausia svajonė – kad visos mano svajonės pildytųsi. Iš prigimties esu tikra svajoklė, visada turiu begalę svajonių, kurios neretai atrodo net neįgyvendinamos. Sakoma, kad pusė svajonių visada išsipildo jei tik tinkamai svajoji, tai aš svajoju daug, kad kuo daugiau išsipildytų.
Interviu autorius Gintaras Kasperionis
Nuotraukos Marijos Kablytės (titulinė nuotrauka - autoportretas)
RSS Feed